Trumpai
Anoniminis Vilhelmo Germano skundas dėl „Bankera“ grupės operacijų, kurio pagrindu 2025 metų gegužę pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo parengtas siekiant kompromituoti „Bankera“ įkūrėjus bei jų fondą „Eternity Ventures Foundation“ ir taip perimti „BankingLab“ grupės kontrolę. Į jame išdėstytus kaltinimus atsakyta pirmoje šių atsakymų dalyje.
Skunde aptariamų operacijų laikotarpio pabaiga sutampa su buvusių „BankingLab“ vadovų atleidimo laiku 2023 metų vasaros pradžioje.
2023 metų lapkričio–2024 metų kovo mėnesiais skundas buvo pateiktas teisėsaugos institucijoms, tarp jų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Generalinei prokuratūrai. Tada joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Tuo pačiu skundu remdamiesi straipsnius rengė Dailius Dargis ir „15min“ tyrimo apie „Bankera“ komanda, kurios objektyvumas ir veiklos metodai aprašomi trečioje šių atsakymų dalyje.
Skundas tapo ir vadinamosios D. Dargio bylos epicentru: būtent juo remdamiesi šios bylos kaltinamieji iš verslininko Tado Kaspučio bandė reikalauti kyšio neva už pagalbą nutraukiant ikiteisminį tyrimą.
2025 metų gegužės 7 dieną „15min“ ne darbo valandomis surengė neoficialią neatlygintinę diskusiją, kurioje dalyvavo ir teisėsaugos pareigūnų. Po dviejų dienų pagal tą patį skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo pirmojo jo pateikimo buvo praėję 17 mėnesių.
Kas yra „BankingLab“
„BankingLab“ yra bankinių technologijų įmonių grupė, kuriai pradžią davė dar 2012 metais įsteigta UAB „Baltic Amber Solutions“ (dabar UAB „BankingLab“).
Šiuo metu „BankingLab“ siūlo plataus spektro technologinius sprendimus sklandžiam bankų ir kitų finansinių įstaigų darbui: nuo sąskaitų, indėlių ir paskolų administravimo (angl. core banking) iki internetinės bankininkystės, mobiliųjų programėlių, SEPA ir SWIFT mokėjimų, mokėjimo kortelių („Visa“ ir „Mastercard“) bei atitikties (kliento pažinimo, operacijų stebėjimo, raportavimo) sprendimų.
Vien per 2025 metus „BankingLab“ grupė apdorojo mokėjimų, kurių bendra vertė viršijo 67 mlrd. eurų.
Kaip „BankingLab“ atsidūrė ekosistemoje
UAB „Baltic Amber Solutions“ (dabar UAB „BankingLab“) ir UAB „Mokėjimų vizija“ (dabar UAB „BankingLab Operations“) tiekė bankinės programinės įrangos paslaugas dviem „Bankera“ ekosistemai priklausančioms finansų įstaigoms: UAB „Pervesk“ ir „Pacific Private Bank“. 2018 metais, siekiant paspartinti „Bankera“ projekto vystymą ir sumažinti rizikas, susijusias su priklausomybe nuo išorės tiekėjų, buvo nuspręsta šias įmones įsigyti.
2018 metų pradžioje šios abi įmonės lygiomis dalimis (po 50 proc.) priklausė Narimantui Blozneliui ir Georgui Kotominui. N. Bloznelis buvo vienas iš UAB „Baltic Amber Solutions“ steigėjų bei direktorius, o G. Kotominas „Baltic Amber Solutions“ akcijas įsigijo tik 2017 metų spalį, o 2018 metais kartu su N. Blozneliu įsteigė UAB „Mokėjimų viziją“, kurios direktoriumi tuo metu buvo.
2018 metų kovo 29 dieną kontrolinius (tai yra po 66 proc.) UAB „Baltic Amber Solutions“ ir UAB „Mokėjimų vizija“ akcijų paketus įsigijo UAB „Obolis“, kurios akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai buvo „Bankera“ įkūrėjai Justas Dobiliauskas, Vytautas Karalevičius ir Mantas Mockevičius.
Sprendimas įsigyti po 66, o ne po 100 procentų buvo priimtas tikintis taip motyvuoti įmonių vadovus N. Bloznelį ir G. Kotominą. Kaip parodė laikas, tai buvo klaida.
N. Bloznelis šio sandorio niekada neregistravo Registrų centre už ką gavo ir administracinę nuobodą. To nebuvo daręs ir G. Kotomin savo vadovautoje įmonėje.
„BankingLab“ nuosavybės struktūra
Nuo 2018 metų kovo iki šiol kontrolinis „BankingLab“ grupės akcijų paketas priklausė „Bankera“ įkūrėjams, nors nuosavybės laikymo forma kelis kartus keitėsi.
2018 metų rudenį mažieji akcininkai N. Bloznelis ir G. Kotominas pasiūlė nuosavybę laikyti forma, kurioje daugumos savininkai nefigūruotų viešuose registruose. Argumentas buvo tas, kad esami ir potencialūs klientai, patys teikiantys licencijuotas finansines paslaugas, galėtų vengti programinės įrangos, priklausančios konkurentams. Šiuo pasiūlymu buvo pasikliauta.
2018 metų spalio 3 dieną UAB „Obolis“ įsigytas akcijas pardavė Nyderlanduose įsteigtam fondui „Stichting Pro Rata Capital Depository“, kurio galutiniai naudos gavėjai buvo „Bankera“ įkūrėjai.
2019 metų rugsėjo 29 dieną „Stichting Pro Rata Capital Depository“ kartu su N. Blozneliu ir G. Kotominu Nyderlanduose įsteigė „BankingLab Holding B.V.“, 2019 metų gruodį tapusį UAB „Baltic Amber Solutions“ ir UAB „Mokėjimų vizija“ akcininku. Tais pačiais metais „Stichting Pro Rata Capital“ iš G. Kotomino įsigijo UAB „GIRO Sistema“ (dabar UAB „BankingLab Processing“) akcijų; didžioji jų dalis taip pat perleista „BankingLab Holding B.V.“
2021 metų sausį N. Bloznelis ir G. Kotominas Lichtenšteine patikos pagrindu, būdami patikėtiniais, įsteigė fondą „BankingLab Foundation“. Fondo dokumentuose steigėjais nurodyti jie patys.
2020 m. gruodį, dar prieš steigiant minėtą fondą, jie neatšaukiamu valios pareiškimu (angl. letter of wishes) nustatė, kad visais verslo klausimais turi būti konsultuojamasi su „Eternity Ventures Foundation“ naudos gavėjais, o bet kokia ekonominė fondo nauda turi būti skiriama „Eternity Ventures Foundation“, o jam nustojus egzistuoti — jo naudos gavėjams. Veikdami kaip patikėtiniai, taip aiškiai išreiškė savo valią kieno naudai steigiamas fondas.
Tik po to, kai ši valia buvo išreikšta neatšaukiamai, ir įsteigtas fondas su neatšaukiamai paskirtais naudos gavėjais, „Stichting Pro Rata Capital Depository“ pardavė turėtas „BankingLab“ grupės įmonių akcijas „BankingLab Foundation“. Akcijos fondui perleistos jau esant neatšaukiamai nurodytam naudos gavėjui, todėl nuo pat perleidimo momento fondo turto naudos gavėjai buvo tie patys asmenys, kuriems akcijos priklausė ir iki tol.
Nuo 2018 metų kovo iki dabar keitėsi tik nuosavybės laikymo forma: UAB „Obolis“, „Stichting Pro Rata Capital Depository“, „BankingLab Holding B.V.“, „BankingLab Foundation“. Galutiniai naudos gavėjai per visą šį laikotarpį nesikeitė nė karto ir visada buvo tie patys trys asmenys.
Kodėl taikinys buvo „Eternity Ventures Foundation“
V. Germano platintame skunde daugiausia dėmesio skiriama ne „BankingLab“ grupės įmonėms ir ne jų valdymui, o „Eternity Ventures Foundation“.
„Bankera“ įkūrėjai „BankingLab“ grupę kontroliavo per „BankingLab Foundation“, kurio naudos gavėju pagal 2020 metų valios pareiškimą buvo „Eternity Ventures Foundation“, o pastarojo naudos gavėjai yra patys įkūrėjai. „BankingLab Foundation“ steigėjais dokumentuose nurodyti N. Bloznelis ir G. Kotominas.
Tame pačiame valios pareiškime numatyta ir atsarginė nuostata: nustojus egzistuoti „Eternity Ventures Foundation“, nauda tenka jo naudos gavėjams. Tai reiškia, kad pašalinti „Bankera“ įkūrėjų iš nuosavybės grandinės teisinėmis priemonėmis nebuvo galima. Išnykus vienai grandžiai, teisės būtų perėję tiems patiems asmenims.
Kadangi teisinio kelio nebuvo, liko vienintelis kelias: paveikti asmenis, kurie grandinę administravo. Siekis buvo atriboti fondo valdytojus nuo „Bankera“ įkūrėjų, tai yra padaryti taip, kad valdytojai nebelaikytų jų tais asmenimis, su kuriais pagal 2020 metų dokumentą privalu konsultuotis ir kuriems priklauso fondo nauda.
Kaip tai buvo daroma, aprašoma toliau.
Pažintis su V. Germanu
2023 metų kovą N. Bloznelis savo bičiuliui, kauniečiui verslininkui Tadui Kaspučiui, davė už mokėjimo kortelių sprendimus atsakingos „Bankera“ verslo plėtros vadovės telefono numerį. Šis, susisiekęs su ja, pakvietė į susitikimą su UAB „Foxpay“.
Susitikimas įvyko 2023 metų kovo 16 dieną. Jame UAB „Foxpay“ atstovavo asmuo, prisistatęs kaip šveicaras Vilhelmas Germanas.
Susitikimo metu buvo domėtasi galimybe leisti „Visa“ mokėjimo korteles pasinaudojant tiek technologine, tiek finansine „Bankera“ ekosistemos infrastruktūra, nes tuo metu UAB „Pervesk“ jau buvo pilnateisė „Visa“ tinklo narė ir sėkmingai leido mokėjimo korteles, o UAB „BankingLab Processing“ užtikrino technologinį mokėjimo kortelių veikimą.
Susitikimo metu V. Germanas įvardijo norą leisti mokėjimo korteles, kurioms būtų taikomi didesni nei įprastai limitai (tai yra su jomis būtų galima išleisti didesnes sumas), taip pat kad joms nebūtų taikoma „3D Secure“ apsauga, pagal kurią atsiskaitant internetu, ypač didesnėmis sumomis, reikalingas papildomas operacijos patvirtinimas, pavyzdžiui, mobiliojoje programėlėje. Tai buvo labai neįprastas reikalavimas, kurio „Bankera“ per ilgus darbo metus nebuvo sulaukusi.
Po susitikimo buvo atlikta įprasta potencialaus kliento pažinimo procedūra viešuose šaltiniuose, kaip to reikalauja ne tik pinigų plovimo prevencija, bet ir normali verslo rizikos valdymo praktika. Nustatyta, kad šveicaru prisistatęs V. Germanas iš tiesų yra ne kartą už sukčiavimą teistas ir vardą bei pavardę pasikeitęs Vilius Židelis. Taip pat rasta viešai skelbtos informacijos apie jo partnerės I. Trinkūnaitės ir jos tėvo Valdo Trinkūno ryšius su Sigito Gaidjurgio dešiniąja ranka laikyto Alberto Lenckaus sūnumis ir aplinka.
Remiantis surinkta informacija, buvo nuspręsta verslo santykių neužmegzti ir šią informaciją perduoti Lietuvos bankui. Nutraukti bendravimą su V. Germanu ir I. Trinkūnaite buvo paraginti ir tuometiniai „BankingLab“ vadovai N. Bloznelis ir G. Kotominas.
Reikalavimas likti vadovais
2023 metų gegužės 12 dieną N. Bloznelis pareikalavo, kad V. Karalevičius, M. Mockevičius ir J. Dobiliauskas suteiktų mažiesiems akcininkams, tai yra jam ir G. Kotominui, veto teisę biudžeto ir kainodaros klausimais. Tame pačiame laiške jis nurodė:
Mes, kaip mažųjų akcininkų atstovai turime likti įmonių vadovais, nebent asmeniškai nuspręstume atsistatydinti.
Iš N. Bloznelio 2023 m. gegužės 12 d. laiško
Tai vertintina kaip reikalavimas perleisti „BankingLab“ grupės įmonių kontrolę.
Kas vyko po atleidimo
Nepaklausę raginimo nebebendrauti su V. Germanu ir I. Trinkūnaite, tuometiniai „BankingLab“ vadovai N. Bloznelis ir G. Kotominas 2023 metų birželio 26 dieną buvo atšaukti iš užimamų pareigų.
Išorinis diskas su pirštų antspaudų skaitytuvu
Prieš pat atleidimą iš „BankingLab Operations“ vadovo pareigų G. Kotominas įmonės sąskaita įsigijo išorinį diską su integruotu pirštų antspaudų skaitytuvu. Šio įrenginio savo buvusiai darbovietei jis negrąžino iki šiol.
Darbas pas V. Germaną
Nieko nelaukdami abu buvę vadovai nuėjo dirbti pas V. Germaną. Kaip „Delfi“ teigė „Foxpay“ dirbęs šaltinis:
Vilhelmas pas save priėmė juos abu: Narimantą su Georgu. Teko girdėti, kad jiems mokėti solidūs atlyginimai, tuo stebėjosi kai kurie kolegos. Kažkodėl Vilhelmui labai reikėjo programinės įrangos, kurią turėjo „BankingLab“, vadinamojo branduolio, „core'o“, jis su Ieva vienu metu tik apie tai ir kalbėdavo. Mūsų programuotojams buvo kiek keista, jie minėjo turintys beveik tokią pat įrangą, bet vadovams rūpėjo būtent „BankingLab“.
„Foxpay“ dirbęs šaltinis, „Delfi“
Įkūrė profesinę sąjungą
Tik atleidus senuosius vadovus, 2023 metų birželio 30 dieną, naujajam „BankingLab“ vadovui įmonės darbuotojas Justas Kapočius pateikė pranešimą, kad yra įkurta „BankingLab“ darbuotojų profesinė sąjunga, o jis išrinktas jos pirmininku.
Oficialiai ši profesinė sąjunga niekada nebuvo įregistruota, o jos pirmininkas, palikęs darbą „BankingLab“, jau 2023 metų rugsėjo mėnesį tapo UAB „Finroll“ vadovu.
Darbuotojų perviliojimas
2023 metų vasarą buvo įregistruotos dvi įmonės — UAB „Finroll“ ir UAB „Cardroll“. Abi jos priklauso Šveicarijoje registruotai „Protocall AG“, kurios savininkė bent jau tuo metu buvo Jevgenija Varencova, V. Germano viešai įvardijama kaip jo sekretorė.
UAB „Finroll“ vadovu tapo dar birželį „BankingLab“ profsąjungą subūręs J. Kapočius, o UAB „Cardroll“ vadovu — buvęs UAB „BankingLab Processing“ darbuotojas Jaunius Malickas. Tiek UAB „Finroll“, tiek UAB „Cardroll“ išskirtinai dirbo tik buvę „BankingLab“ darbuotojai.
Dauguma šių darbuotojų darbą „BankingLab“ grupėje paliko 2023 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais ir pradžioje buvo įsidarbinę kitose su V. Germanu siejamose įmonėse: „iSun Lithuania“, „Foxpay“, „Euromedia Monitoring“ ir kitose.
Lietuvos banko informavimas
Kliento pažinimo procedūros metu surinktą informaciją tuometiniai UAB „Bankera“ ir UAB „Pervesk“ vadovai perdavė Lietuvos bankui, pasinaudodami jo interneto svetainėje esančia pranešimo apie galimus finansų rinkos teisės aktų pažeidimus anketa.
Po kurio laiko Lietuvos bankas pasiteiravo, ar jie sutiktų apie pranešimo turinį papasakoti išsamiau susitikime. 2023 metų rugpjūčio pabaigoje įvykusiame susitikime Lietuvos banko Priežiūros tarnybai buvo detaliai paaiškinta, kokius ryšius „Bankera“ grupės įmonės mato tarp V. Germano, „Foxpay“, „iSun“ ir kitų subjektų.
Susitikime išdėstyta, kad yra rimtų požymių, jog finansų įstaigą faktiškai valdo ir kontroliuoja už finansinius nusikaltimus teistas, tai yra nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis asmuo, ir kad šios aplinkybės nuo priežiūros institucijos galėjo būti nuslėptos. Taip pat paaiškinta, kodėl ši veikla vertinama kaip didelės rizikos, ypač atsižvelgiant į siekį gauti prieigą prie mokėjimų infrastruktūros ir kortelių sprendimų. Buvo pabrėžta, kad „Bankera“ į tokius santykius nesivels ir apie matomas rizikas praneša proaktyviai, kaip atsakingas rinkos dalyvis.
Kelionė į Lichtenšteiną
2023 metų rugsėjo 12 dieną N. Bloznelis ir G. Kotominas nuvyko į Lichtenšteiną pas „BankingLab Foundation“ valdytoją. Kartu su jais vyko tuometinis „iSun Lithuania“ vadovas Mindaugas Navickas, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis. Vėliau jis tapo vienu iš įtariamųjų vadinamojoje „Foxpay“ byloje.
Į šią kelionę jie vyko „Rolls-Royce Cullinan“ automobiliu, už kurio vairo vėliau buvo užfiksuota ir I. Trinkūnaitė, o tuo metu ant jo buvę valstybiniai numeriai pastebimi ne ant vieno su V. Germanu siejamo automobilio — pavyzdžiui, 2026 metų rugsėjį Vilniuje jie pastebėti ant „Bugatti Mistral“, kurio rinkos kaina viršija 10 milijonų JAV dolerių.
Poveikis „BankingLab Foundation“ valdytojams
Kelione bandymai paveikti fondo valdytojus nesibaigė.
Dar 2023 metų vasarą N. Bloznelis ir G. Kotominas bandė atšaukti savo pačių 2020 metais neatšaukiamai išreikštą valią.
Vėliau į fondo valdytojus kreipėsi jų sutuoktinės Viktorija Bloznelienė ir Jūratė Kotomin. Jos nurodė, kad fondo naudos gavėjos yra jos, ir reikalavo parduoti fondui priklausančias akcijas Austrijos piliečiui Alexander Swarovski.
Ta pati pozicija vėliau pateikta ir teismui. 2024 metų gegužės 20 dienos ieškinyje nurodyta, kad „BankingLab Foundation“ veiklos naudos gavėjai yra N. Bloznelio ir G. Kotomino šeimos nariai. Tačiau pagal 2020 metais jų pačių pasirašytą ir neatšaukiamai išreikštą valią fondo nauda priklausė „Eternity Ventures Foundation“, o jam nustojus egzistuoti — jo naudos gavėjams. Nė vienas iš šių asmenų nėra N. Bloznelio ar G. Kotomino šeimos narys.
Skundo atsiradimas
Nepavykus perimti „BankingLab“ verslo nei perviliojus darbuotojus, nei bandant paveikti „BankingLab Foundation“ valdytojus, 2023 metų rudenį buvo parengtas skundas. Jame labai daug dėmesio skiriama „Eternity Ventures Foundation“ fondui, kuris tuo metu tebebuvo veikianti kontrolės grandis; iš grupės struktūros jis dingo tik 2025 metų pavasarį.
Skundas 2023 metų lapkričio 4–6 dienomis buvo pateiktas Policijos departamento atašė Nyderlanduose, 2023 metų lapkričio 22 dieną — Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o 2024 metų kovo 19 dieną — Generalinei prokuratūrai ir pakartotinai FNTT.
Nė vienu iš šių atvejų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taip praėjo pusantrų metų.
Tuo pačiu skundu remdamiesi savo straipsnius rengė D. Dargis ir „15min“ tyrimo apie „Bankera“ komanda. Ikiteisminis tyrimas pagal šį skundą pradėtas tik 2025 metų gegužę. Aplinkybės aprašomos trečioje šių atsakymų dalyje.
Kas vyko toliau
Teismo apribojimas konkuruoti
2025 metų sausį teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai yra uždraudus UAB „Finroll“ ir UAB „Cardroll“ savo paslaugas siūlyti „BankingLab“ klientams, UAB „Finroll“ darbuotojai buvo perkelti į UAB „Alarius“.
Svarbu pabrėžti, kad UAB „Alarius“ akcininkas yra tas pats A. Swarovski, kuriam parduoti „BankingLab“ grupės akcijas reikalavo N. Bloznelio ir G. Kotomino sutuoktinės.
Skundai institucijoms, teisėsaugai ir teismams
Be V. Germano platinto skundo, N. Bloznelis, G. Kotominas ir profsąjungos pirmininkas J. Kapočius nuo pat vadovų atleidimo skundė „BankingLab“ grupės įmonių akcininkų ir valdybos narių sprendimus, taip pat duomenų apie galutinius naudos gavėjus pateikimą Registrų centrui. Jų skundų dėl „BankingLab“ ir „Bankera“ sulaukė Lietuvos bankas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinė darbo inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Struktūrų dekonstrukcija
Dėl savo neįprastumo šios struktūros dekonstravimas užtruko dvejus metus ir buvo baigtas 2025 metų pavasarį, kai „BankingLab“ grupės įmonių akcijos iš „BankingLab Foundation“ buvo perkeltos į Lichtenšteine registruotą holdingą „BankingLab Holding Ltd.“, kurio akcininkai yra J. Dobiliauskas, V. Karalevičius ir M. Mockevičius.
Taip buvo panaikinta sudėtinga nuosavybės ir valdymo struktūra ir iš esmės grįžta prie tokios, kokia buvo 2018 metais, ką tik įsigijus „BankingLab“ grupės įmonių akcijas. Perėjus prie tiesioginės ir viešai nurodytos nuosavybės klientų neprarasta.
20 mln. eurų
Kaip 2024 metų spalio 18 dieną paskelbė „Delfi“, būtent tokią sumą buvo planuota reikalauti iš „Bankera“ akcininkų.
Ta pati suma figūruoja ir 2023 metų gegužės 12 dienos N. Bloznelio laiške, kuriame kaip trejų metų tikslas įvardyta:
Pasiekti grupės vertę 30 mln. eurų.
Iš N. Bloznelio 2023 m. gegužės 12 d. laiško
„Bankera“ įkūrėjams priklauso 66 proc. „BankingLab“ grupės įmonių akcijų, o tai nuo N. Bloznelio įvardytos grupės vertės sudarytų maždaug 20 mln. eurų.