Kaip tai prasidėjo
2023 metų rudenį buvo parengtas skundas, kuriame aprašyta neva egzistuojanti „Bankera“ ICO pinigų plovimo schema. Kaip vėliau paaiškėjo iš vadinamosios Dailiaus Dargio bylos, šį skundą platino Vilhelmas Germanas, siekdamas pakenkti buvusiam savo verslo partneriui, kauniečiui verslininkui Tadui Kaspučiui.
2023 metų lapkričio 4–6 dienomis šis skundas buvo pateiktas Policijos departamento atašė Nyderlanduose, 2023 metų lapkričio 22 dieną tas pats skundas pateiktas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), o 2024 metų kovo 19 dieną analogiški anoniminiai pranešimai iškeliavo Generalinei prokuratūrai ir vėl FNTT.
Tačiau jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti ir norimo rezultato nei V. Germanas, nei jo partneriai, buvę „BankingLab“ vadovai Narimantas Bloznelis ir Georgas Kotominas, nesulaukė — pakenkti „Bankerai“ nepavyko.
Nepadėjo ir 2024 metų birželio 2 dieną „Delfi“ portale išspausdintas D. Dargio straipsnis, kuris, kaip dabar jau viešai žinoma, rėmėsi tuo pačiu skundu.
Nepavykus šiems bandymams, 2024 metų vasarą darbo ėmėsi „15min“ redakcija. Kaip buvo bandoma perimti „BankingLab“ verslą, aprašyta antroje šių atsakymų dalyje.
Duomenų šaltinis
„15min“ teigia dirbę su nutekėjusiais duomenimis. Tačiau duomenys nėra vanduo — jie neteka. Banko duomenys iš įmonės buvo paimti, ir „15min“ jais disponuoja.
Prieigą prie šių duomenų turėjo ribotas asmenų ratas. Tarp jų — „Bankera“ ekosistemai priklausiusios „BankingLab“ įmonių grupės vadovai N. Bloznelis ir G. Kotominas, kurie 2023 metais buvo atleisti, o vėliau tapo V. Germano verslo partneriais ir „Foxpay“ akcininkais. Prieš pat atleidimą, 2023 metų birželį, tuometinis „BankingLab Operations“ vadovas G. Kotominas įsigijo išorinį diską su pirštų antspaudų skaitytuvu, kurio įmonei iki šiol negrąžino.
Svarbiausia detalė — patys duomenys. Visa informacija, kuria remiasi „15min“ publikacijos, apsiriboja laikotarpiu iki 2023 metų pavasario. Vėlesnių duomenų nėra nė vieno. Tai reiškia, kad duomenys buvo paimti tuo metu, kai jų kopijavimas dar buvo įmanomas — tai yra prieš 2023 metų birželį, kai minėti vadovai neteko prieigos prie įmonės sistemų. Duomenų imtis sutampa su jų atleidimo data.
Dėl duomenų paėmimo „Pacific Private Bank“ 2025 metų vasarą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.
Susidaro padėtis, kurioje finansų įstaigos duomenų paėmimas lieka be jokio teisinio įvertinimo, o jais disponuojantys asmenys gali remtis žurnalisto ar jo šaltinio statusu.
Tyrimo komandos sudėtis
Šiam tyrimui „15min“ subūrė komandą, kurioje iš redakcijos dirbo tik tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė, iki tol daugiausia rašiusi politikos temomis. Kiti du komandos nariai — Rytas Staselis ir Karolis Juršys — redakcijoje nedirbo. Tik vėliau prie jų prisijungė „15min“ tyrimų skyriaus žurnalistė Gabrielė Navickaitė.
Įdomi detalė, kad K. Juršys tuo metu dar dirbo kito naujienų portalo „Alfa“ redakcijoje — jos puslapyje jis ilgą laiką buvo nurodomas kaip ten dirbantis žurnalistas, o jo straipsniai „Alfa“ portale buvo publikuoti ir po interviu su „Bankera“ atstovais.
Tai kelia klausimų, nes „15min“ redakcijoje tuo metu dirbo žurnalistų, jau turėjusių patirties rašant apie finansinių technologijų verslus. Gytis Kapsevičius dar 2023 metais publikavo dviejų dalių tyrimą (pirma ir antra dalys) apie su Lietuva susijusių ICO projektų rezultatus, kuriame apie „Bankerą“ atsiliepė teigiamai. 2024 metais jis kartu su ilgamečiais „15min“ žurnalistais Vidmantu Balkūnu ir Jurgita Šimelevičiene atliko žurnalistinį tyrimą apie V. Germaną ir jo ryšius su „Foxpay“ bei „iSun“.
Kodėl tyrimui apie „Bankera“ nebuvo pasitelkti šią sritį išmanantys ir redakcijoje dirbę žurnalistai, o komanda buvo suburta iš redakcijoje nedirbusių žmonių, lieka neatsakyta.
Interviu, kurie niekada nebuvo panaudoti
Pirmas tiesioginis „Bankera“ ekosistemos kontaktas su šio „15min“ tyrimo komanda įvyko 2024 metų spalio 22 dieną, „Bankeros“ ir „Verslo žinių“ organizuoto „Baltic AML Forum 2024“ metu, kai iš anksto nesusitaręs žurnalistas K. Juršys paėmė interviu iš tuomečių „Bankera“ ekosistemai priklausiusių įmonių vadovų Tado Dapšio ir Dariaus Kulikausko. Abu jie šias pareigas ėjo ir tuo metu, kai buvo rengiama bei publikuojama „15min“ tyrimo medžiaga.
Abu vadovai sutiko atsakyti į klausimus. Tačiau nė vienas iš šių interviu niekada ir niekur nebuvo panaudotas.
Tai esminė detalė. Žurnalistas atvyko į renginį, gavo galimybę kalbinti įmonių vadovus be jokių apribojimų, ir abu sutiko kalbėti — bet nė vienas jų atsakymas nepasiekė skaitytojo. Vėliau paskelbtame tyrime „15min“ teigė, kad „Bankera“ vengia atsakinėti į klausimus.
Tuo pačiu metu „15min“ pasirinko tokį klausimų uždavimo būdą, kuris nėra įprastas. Per visą „Bankera“ veiklos laikotarpį ne kartą teko bendrauti su žurnalistais ir atsakinėti į jų klausimus: įprastai klausimai užduodami elektroniniu paštu, rečiau telefonu, o dėl interviu gyvai paprastai tariamasi iš anksto. Šiuo atveju buvo pasirinktas priešingas kelias — prieiti be išankstinio susitarimo. Kaip matyti iš tolesnių įvykių Maltoje, tai nebuvo vienkartinis sutapimas.
Kelionė į Maltą
Tikėtina, kad tyrimo komandai netiko Vilniuje gauti atsakymai, todėl buvo nuspręsta tą patį pakartoti Maltoje, kur konferencijoje dalyvavo vienas iš „Bankera“ bendraįkūrėjų Vytautas Karalevičius.
Į „Sigma“ konferenciją, Maltoje vykusią 2024 metų lapkričio 12–14 dienomis, atvyko K. Juršys ir J. Damulytė.
Prie V. Karalevičiaus priėjusi J. Damulytė teigė atvykusi kalbinti konferencijoje dalyvaujančių lietuvių ir pasiteiravo, ką galėtų pakalbinti. Po šios kelionės „15min“ nepaskelbė nė vienos publikacijos apie „Sigma“ konferenciją ar joje dalyvavusius Lietuvos verslo atstovus.
J. Damulytei ir K. Juršiui pasiūlius sugrįžti paskutinės konferencijos dienos pabaigoje arba atsiųsti klausimus elektroniniu paštu, jie su tuo nesutiko, todėl teko kviesti policiją, kuri abu žurnalistus išvedė iš parodos.
Įdomi detalė ir tai, kad FNTT ikiteisminiame tyrime pradėjo figūruoti net ir tos visiškai su „Bankera“ nesusijusios Europoje licencijuotos finansų įstaigos, su kurių atstovais konferencijos metu bendravusį „Bankera“ bendraįkūrėją V. Karalevičių užfiksavo J. Damulytė ir K. Juršys. Tai sustiprina nuogąstavimą, kad tyrimas yra ne dėl neva kažkokios negeros veiklos, bet siekiant susidoroti su konkrečiais asmenimis.
Vėliau, 2024 metų lapkričio 18 dieną, „15min“ komanda kreipėsi į Lietuvos ambasadą Lenkijoje, bandydama išsiaiškinti, ar ambasados organizuojamame renginyje dalyvaus „Bankera“ bendraįkūrėjai.
Į „15min“ klausimus buvo atsakyta
Tik 2024 metų lapkričio 22 dieną UAB „Pervesk“ sulaukė „15min“ klausimų elektroniniu paštu. Jie buvo persiųsti „Bankera“ neobanką valdančiai „Era Finance Ltd“, kuri į juos atsakė.
Svarbu pabrėžti, kad būtent į Maltą, kurioje įsikūrusi „Era Finance Ltd.“, vos prieš kelias savaites buvo nuvykę J. Damulytė ir K. Juršys.
2024 metų lapkričio 26 dieną, gavusi atsakymą kartu su informacija apie žurnalistą K. Juršį, „15min“ prie tyrimo prijungė kitą žurnalistę G. Navickaitę.
Kilus įtarimui dėl „15min“ veiksmų, šis susirašinėjimas buvo persiųstas net keletui institucijų, įskaitant Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą.
2024 metų gruodžio 3 dienos Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus rašte buvo nurodyta, kad „15min“ žurnalistų klausimai, susiję su „Bankera“ ir Tadu Kaspučiu, buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-7-00018-24 (taip vadinamosios D. Dargio bylos) medžiagos. Raštą pasirašė prokuroras Ričardas Gailevičius.
OCCRP atsiradimas
Lapkričio mėnesį atsakius į „15min“ klausimus, tik po beveik trijų mėnesių tylos, 2025 metų vasarį, su „Bankeros“ ekosistema susijusios įmonės ir asmenys gavo OCCRP klausimus.
Įdomi detalė, kad klausimus siuntęs Peter Jones nėra nurodomas prie straipsnio autorių, o jam uždavus klausimų jis nurodydavo, kad turi atsiklausti ir sugrįš. Atrodė, kad jis atlieka tik persiuntimo vaidmenį.
Svarbu pabrėžti, kad nors „15min“ bando teigti, jog į klausimus nebuvo atsakyta, ir į „15min“, ir į OCCRP klausimus buvo atsakyta 2025 metų kovo 31 dieną, beveik mėnesį iki publikacijos. Jokių papildomų klausimų negauta, o 2025 metų atsakymai cituojami tiek OCCRP, tiek „15min“ straipsniuose.
Nuomonės ignoravimas
Nepaisant to, kad į „15min“ ir jų partnerių klausimus buvo atsakyta, „15min“ sudaro įspūdį, neva „Bankera“ vengia atsakinėti į klausimus. Realybė priešinga: vengiama ne atsakyti, o paskelbti „Bankeros“ poziciją. Vienas iš „Bankera“ įkūrėjų V. Karalevičius, suprasdamas, kad „Bankera“ pozicija rengiamame tyrime bus ignoruojama, savo iniciatyva davė interviu naujienų portalui „Delfi“.
„15min“ ne tik ignoravo „Bankeros“ ir jos atstovų atsakymus, bet ir jos atstovų nekvietė į savo organizuotas diskusijų laidas apie „Bankerą“.
Keista, bet „Bankeros“ poziciją ignoruoja ir kitos žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, į 2025 metų balandžio 30 dienos LRT laidą „Svarbi valanda“, į kurią buvo pakviesta „15min“ žurnalistė J. Damulytė, „Bankera“ atstovai kviečiami nebuvo. Svarbu pabrėžti, kad LRT į savo laidą „Dienos tema“ kvietėsi su šiuo skundu susijusius asmenis: 2024 metų liepos 3 dieną laidoje dalyvavo Ieva Trinkūnaitė, o 2024 metų spalio 2 dieną — Dailius Dargis.
Kad V. Germano aplinka naudojasi žiniasklaida, viešai yra pasakęs ir prokuroras Artūras Urbelis. 2024 metų spalio 18 dieną, spaudos konferencijoje dėl ikiteisminio tyrimo „Foxpay“ byloje, jis kreipėsi į susirinkusius žurnalistus ir perspėjo dėl to, kaip šios bylos įtariamieji naudojasi viešąja erdve:
Ir dar noriu pasakyti: turėkite omenyje, kad jumis naudojasi ir kita pusė. Tai yra gynyba. Suprantate. Nekalbėkite gynybos žodžiais. Kalbėkite savais. Matote, dalis bylos įtariamųjų yra vieši. Jie dalyvauja visuose formatuose, net nacionalinio transliuotojo televizijoje. Kalba apie jaunystės klaidas ir apie du galimus epizodus — kaip paskutinį teistumą iš septyniolikos epizodų.
Prokuroras Artūras Urbelis, 2024 m. spalio 18 d.
Prokuroras kalbėjo apie „Foxpay“ bylą, o ne apie „Bankerą“. Tačiau asmenys, apie kuriuos jis kalbėjo, yra tie patys, kurie parengė ir platino skundą dėl „Bankera“ — ir tais pačiais metais gavo eterio nacionalinio transliuotojo laidose.
Atrado tai, kas ir taip buvo vieša
Šį tyrimą atlikę žurnalistai kaip atradimą pateikia informaciją apie su „Bankera“ įkūrėjais susijusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau visa ši informacija jau buvo paskelbta — ir paskelbta būtent „15min“ portale.
Apie nekilnojamojo turto projektą Vilniaus senamiestyje „Bankera“ pranešė 2025 metų vasario 25 dieną, apie renovuojamą vilą Prancūzijoje — 2025 metų kovo 19 dieną, apie „Pacific Private Bank“ priklausančius pastatus — 2025 metų kovo 20 dieną. Visi trys pranešimai buvo publikuoti „15min“.
Tame pačiame 2025 metų kovo 19 dienos pranešime apie vilą Prancūzijoje buvo nurodytas ir projekto finansavimas:
Projektą finansuoja „Pacific Private Bank“, o finansinę garantiją suteikė „Finalify“.
Iš 2025 m. kovo 19 d. pranešimo spaudai
Tai yra „Bankera“ pati viešai skelbė ne tik apie su ja susijusius nekilnojamojo turto objektus, bet ir apie finansavimo struktūrą, apie kurią plačiau rašoma pirmoje šių atsakymų dalyje. Praėjus vos kelioms savaitėms tas pats leidinys tuos pačius faktus pateikė kaip savo tyrimo rezultatą.
„Off the record“
2025 metų gegužės 7 dieną „15min“ kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi organizavo neoficialią diskusiją.
Oficiliame kvietime, platintame įvairioms teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų atstovams, šią diskusiją patys organizatoriai pavadino „off the record“ (liet. „neoficialiai“,„ne spaudai“).
Šiame neoficialiame, viešai neskelbtame susitikime, vykusiame „15min“ grupės patalpose „Radijo namuose“ ne darbo metu, dalyvavo ne tik žurnalistai ir visuomenės veikėjai, bet ir aukšti teisėsaugos pareigūnai.
Praėjus mažiau nei 48 valandoms po šio susitikimo, anoniminio skundo, gauto dar prieš 17 mėnesių, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Skundas iki tol buvo pateiktas trims institucijoms ir per pusantrų metų nebuvo pradėtas nė vienas tyrimas. Kodėl jis buvo pradėtas būtent tomis dienomis, lieka neaišku.
„Jie buvo mūsų pagrindiniai taikiniai“
2025 metų gegužės 27 dieną viena iš tyrimo autorių J. Damulytė savo prezentacijoje Vilniuje vykusio renginio metu apie „Bankera“ įkūrėjus J. Dobiliauską, V. Karalevičių ir M. Mockevičių pasakė iškalbingą frazę:
Jie buvo mūsų pagrindiniai taikiniai.
J. Damulytė, 2025 m. gegužės 27 d.
Taip aiškiai pasakydama, kad tyrimas turėjo ne tikslą patikrinti iš šaltinio gautą informaciją apie neva kažkokią negerą veiklą, bet turėjo taikinius, kurių reputacijai reikėjo pakenkti.
Svarbi detalė ta, kad taikiniais įvardyti asmenys nesutampa nei su „Bankera“ ICO vykdžiusios „Finalify Ltd“, nei su „15min“ tyrime figūruojančio „Pacific Private Bank“ vadovais, naudos gavėjais ar akcininkais.
Gyrėsi daromu poveikiu
2025 metų lapkričio 5 dieną „15min“ tinklalaidėje buvo aptarinėjamas Vanuatu centrinio banko sprendimas panaikinti „Pacific Private Bank“ licenciją.
Šios tinklalaidės žurnalistė J. Damulytė atvirai pasisakė dėl savo daromo poveikio teisėsaugos ir priežiūros institucijoms:
„Tai yra poveikis“
„Mūsų pagrindinis siekis ir tikslas yra daryti poveikį“
„15min“ žurnalistė Jūratė Damulytė, 2025 m. lapkričio 5 d.
Gyrėsi dėl kratų
2025 metų lapkričio 27 dieną, įvykus su „Bankera“ siejamų įmonių kratoms, apie jas pranešusi „15min“, nurodė, kad informaciją gavo iš šaltinių. Kas tie šaltiniai ir kodėl jie kreipėsi į „15min“, nėra aišku.
Kitą dieną, 2025 metų lapkričio 28-ąją, „15min“ paskelbtame įraše diskutuojama, kad šios kratos yra „15min“ darbo rezultatas:
V. Beniušis: Ar aš, Jūrate, teisus, kad šitų kratų nebūtų buvę be „15min“ ir tarptautinių žurnalistinio tyrimo?
J. Damulytė: Nu čia žinai, objektyvi tiesa tokia. Iš tikrųjų aš manau, kad mes padarėm didelį darbą.
Iš 2025 m. lapkričio 28 d. „15min“ tinklalaidės
Toje pačioje tinklalaidėje kita „15min“ žurnalistė Gabrielė Navickaitė reiškė nuostabą, kad Lietuvos bankas nepasiduoda jų daromam spaudimui:
„... o Lietuvos bankas, mūsų tikrai didele nuostaba, po publikacijos, po to kai publikacijoje su dokumentais mes, paviešinom, pagrindėm, tą informaciją, na kad dalis tų pinigų galėjo būti per Lietuvą išvesta į Vanuatu, jie nepradėjo nei patikrinimų, nei tyrimų vidinių, iš esmės, na mūsų žiniomis, ne inicijavo jokio tai informacijos patikrinimo kaip čia tai įvyko ir panašiai … “
„15min“ žurnalistės G. Navickaitės pasisakymas 2025 m. lapkričio 28 dienos tinklalaidės
Pažodžiui citavo anoniminį skundą
Be to, šioje pačioje tinklalaidėje „15min“ redaktorius Vaidotas Beniušis pažodžiui cituoja V. Germano platintą skundą: surinktus pinigus esą siekta legalizuoti ir paversti asmeniniais „Bankeros“ savininkų pinigais.
Ko „15min“ tyrime nėra
„15min“ direktorius ir didžiausias akcininkas Tomas Balžekas ir 2023 metais iš „BankingLab“ atleistas Narimantas Bloznelis yra kaimynai ir bendrauja asmeniškai — tai matyti iš paties T. Balžeko viešai paskelbto įrašo socialiniame tinkle.
Įdomu, kad ne tik anoniminiame skunde, bet ir „15min“ tyrime nėra minimi nei N. Bloznelis ir G. Kotominas, nei „BankingLab“ grupės įmonės, kurių mažaisiais akcininkais jie yra ir kurios taip pat priklauso „Bankera“ ekosistemai.
Nors G. Kotominas buvo viešai paminėtas 2026 metų rugsėjo 2 dienos „BNS“ pranešime apie „Bankera“, jau rugsėjo 14 dieną, analogiškame „BNS“ pranešime aprašant „BankingLab“ įmones, jis nebebuvo minimas.
Dėl „15min“ obligacijų
2025 metų balandį UAB „Bankera“, kuri yra investavusi į „15min“ išleistas obligacijas, įstatymų nustatyta tvarka paprašė suteikti papildomos informacijos, susijusios su šių obligacijų ir jų emitento rizikomis, ir paprašė atsakyti į klausimus.
Tačiau vietoje atsakymų į klausimus „Bankera“ sulaukė puolimo, kad neva taip daromas spaudimas „15min“ redakcijai.
Dauguma nuogąstavimų, kuriuos UAB „Bankera“ išreiškė dar 2025 metų balandį, pasitvirtino.
Visų pirma, 2025 metų pabaigoje „15min“ nuosavo kapitalo ir turto santykis (angl. equity ratio) tapo mažesnis nei obligacijų prospekte nustatytas 10 proc. lygis.
Antra, paaiškėjo, kad dalis už obligacijų platinimą gautų lėšų buvo panaudota UAB „Reklamos ekspertai“ — įmonės, priklausiusios „15min“ akcininkams, tarp jų ir T. Balžekui, — įsigijimui, o ne prospekte nurodytai paskirčiai.
Trečia, gavusi klausimus „15min“ vengė atsakyti į UAB „Bankera“ klausimus dėl potencialaus EBITDA sumažėjimo. O pristatydama savo konsoliduotus finansinius rezultatus už 2025 m. „15min“ teigė neva EBITDA siekė 4,8 mln. Eur. Tačiau jau 2026 m. I pusmečio tarpinėje finansinėje ataskaitoje pripažino:
Po 2025 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo buvo pastebėta ataskaitos klaida, neteisingai pateikiant nusidevėjimo ir kitas administravimo sąnaudas, dėl ko buvo klaidingai apskaičiuota EBITDA. Po korecijos EBITDA už 2025 metus yra 4.3 mln. EUR.
Iš UAB „15min“ 2026 m. I pusmečio tarpinės finansinės ataskaitos
Ketvirta, taip niekada ir nebuvo atsakyta ir į klausimus kaip azartinių lošimų reklamos pakeitimai paveiks „15min“ grupės pajamas. Nors 2025 metais grupės patirti beveik 149 tūkst. eurų nuostoliai ir lėmė sumažėjusią nuosavą kapitalo vertę bei nuosavo kapitalo ir turto santykį (angl. equity ratio).
Taip pat 2025 metų finansinį auditą atlikęs auditorius atkreipė dėmesį, kad grupė prestižo, kurio vertė 2025 metų pabaigoje siekė 22,8 mln. eurų ir sudarė net 66,56 proc. viso grupės turto, amortizacijai taiko 5–15 metų laikotarpį, nors standartuose numatytas 5 metų terminas. Dėl to metinės sąnaudos apskaitoje yra mažesnės, o turto būklė atrodo geresnė, nei būtų taikant standartinį laikotarpį.
Pasitvirtino ir aplinkybė, kad T. Balžekas neteisingai nurodė savo išsilavinimą. Nors jis turi verslo vadybos magistro laipsnį, obligacijų prospekte buvo nurodęs, kad turi finansų magistro laipsnį.
Kas apmokėjo kelionę į Maltą?
Vienintelis klausimas, susijęs su „15min“ tuo metu atliekamu tyrimu apie „Bankerą“, buvo prašymas paaiškinti, kas apmokėjo žurnalistų J. Damulytės ir K. Juršio kelionę į Maltą.
Šis klausimas kilo, nes, vadovaujantis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 24 straipsniu, žurnalistas neturi teisės priimti mokamų kelionių bei kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Žurnalistas kiekvienu atveju privalo pranešti visuomenei apie gautą bet kokią paramą, išskyrus viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą atlyginimą ar suteiktą paramą.
Jei paaiškėtų, kad už kelionę mokėjo ne „15min“, o visuomenei apie tai nebuvo pranešta, leidinio arba jame dirbančių žurnalistų elgesys galėtų būti pripažintas neetišku. Tai savo ruožtu galėtų riboti „15min“ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pakenkti skaitytojų pasitikėjimui, o kartu — ir leidinio galimybėms vykdyti įsipareigojimus obligacijų turėtojams.
Į šį klausimą „15min“ neatsakė iki šiol. 2025 metų gegužės 27 dieną konferencijos metu J. Damulytė nurodė, kad kelionę apmokėjo tarptautinė organizacija, tačiau kokia — neįvardijo. Atsakymo nėra jau daugiau nei metus.
Antras bandymas
Supratusi, kad pakenkti „Bankerai“ nepavyksta, 2026 metų pavasarį „15min“ inicijavo kitą tyrimą, remdamasi tais pačiais pavogtais „Pacific Private Bank“ duomenimis, tik šįkart analizuodama operacijas, vykusias dar iki pasikeičiant banko vadovybei.
Iš klausimų buvo galima suprasti, kad juose minimos operacijos nėra įtartinos, tačiau vėl siekiama pakenkti „Bankera“ įkūrėjų dalykinei reputacijai. Klausimuose nurodytu laikotarpiu banko vadovybė dar nebuvo pasikeitusi, o juose minimi asmenys nesutampa nei su banko akcininkais, nei su galutiniais naudos gavėjais.
Pasimokius iš ankstesnės „15min“ atakos ir žinant, kaip šis leidinys manipuliuoja faktais ir ignoruoja jų kuriamam naratyvui prieštaraujančius atsakymus, buvo priimtas sprendimas atsakymus į klausimus siųsti ne tik žurnalistams, bet ir dešimčiai Lietuvos institucijų bei žiniasklaidos priemonių, taip išvengiant galimos „15min“ redakcijos manipuliacijos faktais.
Šis sprendimas pasiteisino: straipsnyje, priešingai nei atsiųstuose klausimuose, nebebandoma kenkti „Bankera“ įkūrėjų dalykinei reputacijai. Tačiau jame vis tiek ignoruojami atsakymuose pateikti faktai — kas aprašomu laikotarpiu vadovavo bankui ir per kurį korespondentą buvo atliekami mokėjimai. Nes tai nepatogi tiesa ne tik „15min“, bet ir jos akcininkams.
Atjungta „BNS“ paskyra
Dar vienas „15min“ žiniasklaidos grupės bandymas neleisti „Bankeros“ pozicijai pasiekti visuomenę įvyko 2026 metų rugpjūtį.
2026 metų rugpjūčio 11 dieną „15min“ grupei priklausanti „BNS“ paskelbė, neva „Bankera“ keičia pavadinimą. Svarbu pabrėžti, kad „Bankera“ jokių klausimų iš „BNS“ negavo, nors gera savaitė prieš tai šia tema buvo sulaukusi klausimų iš „Delfi“, į kuriuos atsakė.
Kitą dieną pati „Bankera“ išplatino pranešimą spaudai, kad pavadinimo nekeičia. Po šio veiksmo „Bankera“ gavo laišką iš „BNS“, kad nuo rugpjūčio 14 dienos sutartis nutraukiama ir pranešimų spaudai daugiau talpinti nebus galima.
Taip elgiasi žiniasklaidos grupė, kuri teigia, neva „Bankera“ vengia viešumo.
Apie įtarimus pirmoji sužinojo „15min“
Kaip ir apie kratas, taip ir apie įtarimus pirmoji sužinojo „15min“. Nors įtarimai dar net nėra įteikti, tai yra net patys įtariamieji nežino, kuo yra įtariami, šia informacija jau disponuoja „15min“.
Be to, straipsnis pasirodė ankstų pirmadienio rytą, todėl akivaizdu, kad apie įtarimus „15min“ žinojo dar prieš savaitgalį savaitę, tačiau, kaip visada, nesivargino gauti kitos pusės nuomonės.
Kodėl „15min“ apie įtarimus sužinojo anksčiau nei patys „Bankera“ įkūrėjai, tikėkimės, paaiškės vėliau.
Jau pasirodžius straipsniui apie įtarimus advokatas Gintaras Černiauskas gavo J. Damulytės klausimų, ar planuojama parduoti verslą. Akivaizdu, kad jos veiklos tikslas yra pakenkti, kaip ji pati sako, „savo pagrindiniams taikiniams“, ignoruojant ne tik nekaltumo prezumpciją, bet ir elementarius faktus — kad jos minimi asmenys net nėra įmonių, apie kurių pardavimą ji klausia, savininkai.
V. Germano liudijimas D. Dargio byloje „15min“ nesudomino
„15min“ ne mažiau kaip septynis kartus publikavo straipsnius, kuriuose apžvelgiami D. Dargio bylos posėdžiai Vilniaus apygardos teisme. 2026 metų kovo 5 dieną pasirodė ir skambia antrašte pavadinta publikacija „Nurausim bankelį ir nueisim į pensiją…“: Dargio byloje linksniuojama ir „Bankera“. Tačiau 2026 metų rugsėjo 17 dienos posėdis, kuriame liudijo V. Germanas, dėmesio nesulaukė.